Naujienos
Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, AB LITGRID 2016 metų II-ąjį ketvirtį tęsė ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų priemonių diegimą. Ir toliau buvo didinamas laidų matomumas paukščiams pavojingose vietose. Tam vienoje, ypač pavojingoje paukščiams aukštos įtampos elektros linijos atkarpoje, išskirtiniam laidų vizualizacijos padidinimui buvo iškabinti 225 specialūs, laidų matomumą stipriai padidinantys pakabukai, o trijose atkarpose – 714 laidų matomumą didinančios spiralės.
Plačiau
Miestuose vis labiau įsismarkaujant pastatų renovacijai, daugelis pelėsakalio perimviečių ir tinkamų veistis vietų yra sunaikinama vykdant pastatų apšiltinimą, įvairias pasatų nišas užaklinant. Todėl prieš kelis metus Klaipėdos universiteto ir LOD draugijos nariai atliko eksperimentą-bandymą Klaipėdoje ir aplink miestą buvo iškelti pelėsakalių perėjimui tinkami inkilai. Mieste ir aplink jį per kelis metus buvo iškelti 9 inkilai, dalyje iš jų paukščiai sėkmingai įsikūrė jau pirmaisiais metais.
Plačiau
Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, AB LITGRID 2016 metų I-ą ketvirtį tęsė ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų priemonių diegimą. Ir toliau buvo didinamas laidų matomumas paukščiams pavojingose vietose.
Plačiau
Kauno miestas, o tiksliau Nemuno atkarpa miesto teritorijoje, yra svarbiausia vandens paukščių žiemovietė kontinentinėje šalies dalyje. Dėl išskirtinių sąlygų, kurios susidarė pastačius Kauno hidroelektrinę (KHE), tekančio vandens atviri ruožai čia išlieka net ir pačiais šalčiausiais žiemos mėnesiais. Vandens paukščiams tokios vietos yra itin svarbios, kai užšąla net ir patys didžiausi Lietuvos ežerai, kiti vandens telkiniai. Tuomet žemiau KHE prieglobstį randa tūkstančiai vandens paukščių. Pastarąją žiemą šalčiai laikėsi tik vieną mėnesį, tačiau to pakako, kad į Kauną suskristų įspūdingas sparnuočių skaičius.
Plačiau
Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių (kuomet didinama laidų vizualizacija) bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, LITGRID 2015 metais įgyvendino visą eilę ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų veiklų. Buvo didinamas pavojingų paukščiams vietų laidų matomumas ant jų uždėjus 1494 specialiai tam pagamintas baltos spalvos spirales, o penkiose, ypač pavojingose paukščiams vietose išskirtiniam laidų vizualizacijos padidinimui buvo iškabinti 1255 specialūs pakabukai. Iš jų, 572 spiralės ir 690 specialūs pakabukai ant laidų buvo uždėti 2015 metų paskutinį ketvirtį.
Plačiau
Projekto įgyvendinimo metu numatyta diegti priemones, kurios apsaugos paukščius nuo trumpojo jungimo, sieks sumažinti paukščių atsitrenkimų į laidus skaičių didinant laidų vizualizaciją. Taip pat numatyta iškelti inkilus pelėsakaliams ant aukštos įtampos atramų didesnėje šalies teritorijos dalyje.
Pirmaisiais projekto metais buvo įgyvendinamos projekto administravimo, viešinimo, monitoringo, o taip pat praktinių gamtosauginių priemonių parengiamosios veiklos. Tuo tarpu nuo 2015 metų pavasario pradėtos ir visos projekte numatytos praktinės, paukščių apsaugai skirtos veiklos.
Plačiau
Vykdant „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) (toliau – Projektas), Vakarų Lietuvoje jau iškelta apie pusė numatytų inkilų, kurie kabinami ant aukštos įtampos stulpų. Pelėsakaliai turėtų įsikurti numatytose vietose. Šiais metais juose paukščiai neįsikūrė, nes inkilai buvo iškelti, kuomet pelėsakaliai jau buvo pasirinkę veisimosi vietas arba jau perėjo.
Tačiau Vakarų Lietuvoje Lietuvos ornitologų draugijos ir Klaipėdos universiteto iniciatyva inkilai pelėsakaliams buvo pradėti kelti jau prieš keturis metus. Dalyje inkilų paukščiai peri visus tuos metus iš eilės. Inkilai buvo iškelti pavieniuose medžiuose ar ant Klaipėdos miesto pastatų. Nors ši vasara buvo labai sausa ir palyginus šalta, tačiau, atrodo, kad pelėsakalių vadų dydžiui tai įtakos neturėjo...
Plačiau
Rugpjūčio pradžia – tai ne tik vasaros brandos metas, tačiau ir laikas kuomet jau pradedame jausti pirmuosius rudens žingsnius mūsų gamtoje. Šis vasaros etapas taip pat įspėja daugelį paukščių, jog jau laikas rimčiau pasiruošti kelionei į žiemojimo vietas. Ypač tuos, kurie mūsų šalį paliks jau rugpjūčio mėnesį ir sugrįš tik kitą pavasarį. Jų tarpe yra ir baltieji gandrai, kurių didžioji dalis atsisveikins su Lietuva jau rugpjūčio paskutinę savaitę. Prie jų „prisijungs“ žalvarniai, raudongalvės sniegenos, lakštingalos, kai kurios nendrinukių rūšys, čiurliai ir dar daug kitų sparnuočių. Daug anksti išskrendančių paukščių leisis į itin sudėtingą, bei didelės ištvermės reikalaujančią kelionę per jūras, dykumas, tropinius miškus, iki pat pietinės Afrikos. Kiti gi žiemai apsistos apie ekvatorių ar šiauriau jo.
Plačiau
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu AB "Litgrid", kuris yra aukštos įtampos perdavimo linijų operatorius Lietuvoje, 2014 m. vasarą pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose". Šį projektą finansuoja Europos Komisijos aplinkosauginė programa LIFE+.
Vienas iš šio projekto uždavinių yra pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas šalyje. Tuo tikslu, numatoma ant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų stulpų visoje šalies teritorijoje iškabinti 500 inkilų.
Plačiau
Projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Projekto pradžia – 2014 m. birželis, planuojama pabaiga – 2018 m. liepa.
