Naujienos

Paspaudus pirmiesiems šalčiams į pietus patraukė milijonai paukščių. Dalis jų pro Lietuvą pramigravo jau  rugsėjo mėnesį, o dalis vis dar migruoja ir spalį. Šiuo metu didieji pulkai žvirblinių paukščių jau praskridę mūsų šalį, tačiau antys, žąsys, gulbės bei kiti vandens paukščiai vis dar intensyviai traukia virš Lietuvos, o dalis jų ir nutupia ilgesniam poilsiui mūsų vandenyse. Viena tokių vietų, kur paukščiai ne tik gausiai apsistoja migracijos metu, bet dar gausiau ir žiemoja – Kaunas. Šis miestas iš tiesų mėgiamas tūkstančių vandens paukščių, dėl tinkamų jiems sąlygų įvairiais metų laikais. Dar praeitame amžiuje užtvenkus Nemuną, pastatyta Kauno hidroelektrinė, kuri net ir itin šaltomis žiemomis neleidžia ledui visiškai sukaustyti upės kelių kilometrų ruože žemiau elektrinės. Nuo tada Kaunas tapo pagrindine vandens paukščių žiemaviete, žemyninėje Lietuvos dalyje.  Itin šaltomis žiemomis čia susirenka daugiau nei 10 000 vandens paukščių! Tačiau šios teritorijos svarba ne ką menkesnė ir migruojantiems paukščiams. Šiuo metu, Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki santakos su Nerimi,  jau buriuojasi tūkstančiai vandens paukščių, kurių dalis čia pasiliks iki pavasario. Didžiausi paukščių būriai šiuo metu laikosi žemiau hidroelektrinės, ornitologinio draustinio ribose.  Šiomis dienomis atliktų stebėjimų metu,  preliminariais vertinimais Kaune jau apsistoję apie 4000 vandens paukščių, iš kurių gausiausios didžiosios antys ir didieji kormoranai. Taip pat jau telkiasi pirmieji gulbių nebylių, klykuolių ir laukių būriai. Mažiau gausios, tačiau neretai aptinkamos ir kuoduotosios, šaukštasnapės, smailiauodegės, rudagalvės antys, rudagalvės kryklės, cyplės bei didieji dančiasnapiai. Stebėtos ir 4 viešnios iš tundros - mažosios gulbės, 2 nendrinės vištelės ir 1 mažasis kragas.

Tačiau, kaip ir kasmet, čia susirinkusius paukščius supa keletas grėsmių. Viena jų, jau seniai žinoma ir jau pradėta spręsti - paukščių atsitrenkimai į aukštos įtampos laidus. Iš tiesų, tai ganėtinai opi gamtosauginė problema, dėl kurios kiekvienais metais, vien Kauno mieste, žūva dešimtys paukščių. Aukštos įtampos laidai Nemuno upę miesto teritorijoje kerta net trijose vietose, todėl paukščiams perskrendant  virš upės vagos neretai pasitaiko ir susidūrimų su šiomis oro kliūtimis. Kad to išvengti, 2014m. vieną tokių vietų Žemuosiuose Šančiuose, kur paukščiai reguliariai atsitrenkdavo į laidus ir žūdavo, buvo specialiai vizualizuota paukščiams matomais pakabukais. Tačiau šiuo metu dar tik renkame duomenis apie vizualizacijos teigiamą įtaką šioje atkarpoje.  Be šios vietos liko dar keletas didelę žalą ornitofaunai darančių laidų kuriems būtinas aplinkai draugiškas sprendimas – vizualizacija arba požeminis kabeliavimas. Tikimės jog Lietuvos ornitologų draugijai ir toliau bendradarbiaujant su elektros tiekėjais, rasime geriausią kompromisinį sprendimą tiekėjams ir paukščių labui. Taip pat prašome visų piliečių, kurie žino vietų kur paukščiai žūva nuo aukštos įtampos laidų (ne tik virš upių), pranešti Lietuvos onitologų draugijai: Tel./ faks.:  (5) 2130498  arba el. p.: lod@birdlife.lt