Pamėgę stebėti ant Klaipėdos universiteto stogų įsikūrusios paprastųjų pelėsakalių šeimynos gyvenimą, gali ir vėl tai daryti – šeimyna grįžo į inkilą, šiuo metu patelė dar vis deda kiaušinius ir tuo pačiu metu juos peri. Patinas kas kelios valandos atneša patelei sugautą grobį, o kol patelė lesa, jis užsiima kiaušinių šildymu. Pernai šį inkilą sėkmingai paliko šeši jaunikliai, tuo tarpu kai kitos poros vidutiniškai užaugino po tris jauniklius.
2018 m. gruodžio 19 d. Vilniuje įvyko penktasis, paskutinis projekto stebėsenos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo projekto partnerių – LOD ir AB „Litgrid“, bei LR Aplinkos ministerijos atstovai.
Apie vykdomą projektą Lietuvos nacionaliniame radijuje laidoje „Gamta - visų namai“ pasakoja projekto darbuotojas Julius Morkūnas
Rugsėjo-spalio mėnesiais po elektros linijomis ar šalia jų rasta iš viso 55 žuvę paukščiai. Spalio mėnesio gale masiškai migravo strazdai. Šiemet rasta mažiau žuvusių dirvinių sėjikų nei pernai metais. Galbūt dėl sausų metų dėl kurių nebuvo gausių sankaupų šiaurės Lietuvoje.
Apie sėkmingai įgyvendinamą projektą ir jo rezultatus kviečiame skaityti savaitraštyje Žaliasis pasaulis straipsnyje "Skrisk, paukšteli margas.."
Lietuvos ornitologų draugija kartu su vieninteliu Lietuvoje elektros tinklų operatoriumi AB „Litgrid“ birželio 28-29 dienomis organizuoja tarptautinį seminarą “Paukščių apsaugos priemonės ir patirtys elektros perdavimo tinkluose”, kurio tikslas – pristatyti nacionalinius pasiekimus bei pasidalinti tarptautine patirtimi mažinant paukščių žūtis elektros tinkluose. Renginyje dalyvaus ir patirtimi dalinsis Portugalijos, Bulgarijos, Belgijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių elektros perdavimo tinklų operatoriai, paukščių apsaugos priemonių gamintojai, ornitologai ir mokslininkai.
Lietuvos televizijoje (LRT) laidoje „Laba diena Lietuva“ buvo parodytas visuomenei reportažas apie vieną iš projekto „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ veiklų, skirtų pelėsakalių populiacijai pagerinti.
LOD darbuotojas ornitologas Marius Karlonas papasakojo apie retuosius paukščius, inkilus skirtus pelėsakalių populiacijai pagausinti, tai pat pristatė paukščių apsaugos priemones, kurios diegiamos aukštosios įtampos oro linijų tinkle.
Kviečiame stebėti pelėsakalių tiesioginę transliaciją. Šiuo metu palėsakaliai maitina jauniklius, intensyviai neša pagautą grobį (daugiausiai smulkiuosius graužikus).
Dar neseniai nykstančių rūšių kategorijai priskirto vieno mažiausių Lietuvoje perinčių sakalų – paprastojo pelėsakalio (Falco tininculus) perinti populiacija, šiuo metu atsigauna. Šie paskutinių metų pokyčiai vyksta dėka Lietuvos ornitologų draugijos kartu su AB „Litgrid“ vykdomo projekto „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (Nr. LIFE13 BIO/LT/001303), kurį finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Per kelis metus šių sakalų populiacija pagausėjo daugiau nei 500 individų!
Siekiant sumažinti paukščių žūtis dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, AB LITGRID 2017 metais tęsė ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų priemonių diegimą.
Projekto metu, 2017 m. spalio – 2018 m. balandžio laikotarpiu tikrinant aukštos elektros įtampos linijų atkarpas įvairiuose Šiaurės ir Vidurio Lietuvos vietose, rastas 51 žuvęs paukštis (18 rūšių). Daugiausia jų tarpe buvo dirvinių sėjikų (8) ir paprastųjų pempių (7). Tai gausias sankaupas laukuose rudens metu sudarantys sparnuočiai.
Naujiesiems, 2018 metams, kaip ir ankstesniais metais, išleistas tris paskutinius mėnesius apžvelgiantis projekto sieninis kalendorius „Skirtingų pasaulių sandaroje“.
Kalendorius bus išplatintas visoms suinteresuotoms projekto tikslinėms grupėms ir institucijoms. Lietuvos ornitologų draugijos nariai kalendorių galės pasiimti Visuotinio draugijos narių susirinkimo metu arba Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriate (prieš atvykstant prašome informuoti tel. nr.: 8 (5) 2130498).
2017 m. lapkričio 15 d. Vilniuje įvyko trečiasis projekto stebėsenos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo projekto partnerių – LOD ir AB „Litgrid“, bei LR Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir AB „Elektros skirstomųjų tinklų“ atstovai.
Posėdžio metu buvo pristatyta projekto veiklų įgyvendinimo pažanga, 2016 m. projekto veiklų monitoringo ataskaitą pristatė projekto asistentas LOD direktorius Liutauras Raudonikis ir projekto vadovė Justina Liaudanskytė, projekto apsaugos veiklų 2016 m. veiksmingumo stebėsenos rezultatai. Projekto apsaugos veiklų 2016 m. veiksmingumo, žuvusių paukščių po aukštos įtampos elektros laidais, gandrų mirtingumo nuo elektros iškrovos ant aukštos įtampos elektros oro perdavimo linijų stebėsenos rezultatus pristatė projekto biologas-ekspertas Marius Karlonas, o pelėsakalių perėjimo užimtumo ir sėkmingumo ant aukštos įtampos elektros oro perdavimo linijų atramų duomenis – projekto biologas-ekspertas Julius Morkūnas.
Pasibaigus inkilų pelėsakaliams patikrai, kuri truko pirmuosius du vasaros mėnesius, projekto darbuotojai jau rugpjūtį kibo į naujus, bet jau gerai pažįstamus darbus: D1 (projekto veiklos stebėsena) ir D2 (projekto apsaugos veiklų veiksmingumo stebėsena) veiklas.
Pelėsakaliai Lietuvoje nėra labai įprasta perinti rūšis, šalies populiacija iki projekto pradžios buvo vertinama 150-300 perinčių porų. Projekto metu yra numatyta paprastiesiems pelėsakaliams iškelti 500 inkilų, 2017 metais jau buvo iškelti 445 inkilai.
Inkilų užimtumo tikrinimas buvo atliekamas nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos ar net rugpjūčio pradžios, intensyviausiu jauniklių auginimo metu. Šiemet daugiau ne įprastai buvo vėlyvų vadų. Paprastai pelėsakaliai perėti pradeda balandžio pabaigoje, bet šiemet daugiau porų suvėlavo ir perėti pradėjo tik gegužės mėnesį. Todėl tikrinimo metu buvo matomi jau ir apsiplunksnavę jaunikliai arba dar patelės šildančios mažus jauniklius. Kai kuriose vietos, kur galimas didesnis inkilų užimtumas, inkilai tikrinami po du kartus. Nes pirmos apskaitos metu galima ir nepastebėti vėlai perinčios patelės, tuo tarpu po kelių savaičių jaunikliai jau būna ūgtelėję ir matomi pro inkilo landą. Apie inkilo užimtumą išduoda priekinė inkilo sienelė, kai ūgtelėję jaunikliai išmatomis nudažo ją baltais dryžiais. Todėl užimtus inkilus galima pastebėti iš tolo, kai kada pavyksta suskaičiuoti ir juose esančius didesnius jauniklius.
Lietuvos ornitologų draugija, įgyvendindama projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ sukūrė filmą „Skirtingų pasaulių sandūroje" ir išleido DVD kompaktinius diskus, kuriame pristatoma paukščių žūčių prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų problema, apžvelgiamos projekto veiklos ir įgyvendintos paukščių apsaugos priemonės. Patrauklus, vizualiai malonus ir plačiai prieinamas filmas yra puikus informacijos šaltinis plačiajai visuomenei apie šio projekto įgyvendinimo metu sprendžiamas problemas. Filmas plačiai prieinamas ir internetu, Lietuvos ornitologų draugijos Youtube kanale.
Projekto metu „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ viena iš veiklų buvo, pagerinti perėjimo salygas paprastiesiams pelėsakaliams. Tam tikslui visoje Lietuvoje yra numatyta ant aukštos įtampos atramų iškelti virš 500 inkilų pelėsakliams.
Parengta projekto „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) D2 veiklos „Ex-ante ir ex-post projekto apsaugos veiklų veiksmingumo stebėsenos“ ataskaita (I-II), kuri patalpinta svetainės projekto dokumentų rubrikoje http://www.birds-electrogrid.lt/lt/life-projektas/projekto-dokumentai/
Klaipėdoje, projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) metu iškeltame inkile keli metai iš eilės sėkmingai peri paprastasis pelėsakalis. Filmuojamas inkilas yra iškeltas ant Klaipėdos Universiteto pastato, kur šie paukščiai reguliariai jiems iškeltuose inkiluose peri jau 5 metus. Šiemet yra galimybė visiems tiesiogiai stebėti pelėsakalių šeimos gyvenimą iš arti. Šį pavasarį šeimininkai inkilą, tikriausiai dėl šalto pavasario užėmė labai vėlai, tik gegužės pabaigoje. Šiuo metu patelė dar vis deda kiaušinius ir tuo pačiu metu juos peri. Patinas kas kelios valandos atneša pateliai sugautą grobį, o kol patelė lesa jis užsiima kiaušinių šildymu.
Socialinių mokslų kolegijoje įvykęs Aplinkos ministerijos kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra organizuotas informacinis renginys „LIFE mugė/LIFE 25“ sulaukė virš 130 dalyvių. LIFE programos 25-mečio proga sveikinimo žodį tarė Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris ragino aktyviau rengti LIFE paraiškas klimato kaitos mažinimo ir aplinkos politikos valdymo tobulinimo srityse.
Praėjusį šeštadienį (2017 m. gegužės 13 d.) projekto filmas "Dviejų pasaulių sandūroje" buvo parodytas "LRT Kultūra" kanalu transliuojamoje laidoje "Pradėk nuo savęs". Ši laida - tai gamtai neabejingiems žmonėms žinomos žurnalistės D. Juočerytės projektas, kuriame apžvelgiamos dvi bendruomenių veiklos sritys – ekologija ir etnokultūra. Šįkart laidoje parodyta Lietuvos ornitologų draugijos buriama ornitologų bendruomenė, apzvelgiamos kai kurios visuomeninės paukščių globos ir apsaugos iniciatyvos.
Lietuvos ornitologų draugija, įgyvendindama projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ sukūrė filmą, kuriame pristatoma paukščių žūčių prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų problema, apžvelgiamos projekto veiklos ir įgyvendintos paukščių apsaugos priemonės. Patrauklus, vizualiai malonus ir plačiai prieinamas filmas yra puikus informacijos šaltinis plačiajai visuomenei apie šio projekto įgyvendinimo metu sprendžiamas problemas.
Vasario 16-oji – itin svarbi diena Lietuvos istorijoje, kurią be jokios abejonės turime paminėti, tačiau Kauno mieste VŠĮ “Vandens turistai” organizuotas ir Lietuvos valstybės atkūrimui skirtas baidarių žygis buvo paženklintas gulbių krauju.
Nemažai gamtinės pramogos mylėtojų dalyvavo organizuotame šventiniame plaukime baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą laikosi maždaug 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Šio plaukimo metu, tik pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui.
Šių metų sausio mėnesį Danijos žiniasklaidoje buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matosi kaip gulbės atsitrenkia į elektros perdavimo linijos laidus ir žūsta, ar patiria labai sunkius sužalojimus. Danijos žiniasklaidoje šis atvejis buvo plačiai nušviestas ir sulaukė stiprios visuomenės reakcijos, nes gulbė nebylė šioje šalyje yra saugoma paukščių rūšis ir daugelio žmonių yra mylima ne tik dėl didingos išvaizdos, bet ir dėl to, jog buvo aprašyta ir pasaulyje tapo mylimu žymaus tautiečio H. K. Anderseno pasakų herojumi. Nuo 1983 m. gulbė nebylė paskelbta Danijos Nacionaliniu paukščiu.
.jpg)
Nemunas ties Kaunu yra viena iš svarbiausių žiemojimo vietų žiemojantiems ir migracijų metu apsistojantiems vandens paukščiams. Sekli Nemuno upė su gausybe maisto išteklių yra puiki žiemojimo buveinė tūkstančiams paukščių: gulbėms, antims, dančiasnapiams, laukiams. Bet koks paukščių trikdymas ir baidymas blogina jų fizinę būklę ir sukelia pavojų neišgyventi visos žiemos. Didžiausią neigiamą įtaką žiemojantiems vandens paukščiams Kaune daro vandens turizmas: baidarės, valtys, kanojos ir kt. Padrikai per visą upės plotį išsisklaidžiusios dešimtinės irkluotojų grupės baido vandens paukščių būrius. Pabaidyti paukščiai dažnai skrenda upe žemyn, vėl tupia į vandenį, tačiau dažnai vėl būna išbaidyti tos pačios vandens turistų grupės. Dalis išsiganusių gulbių, skrisdamos atsitrenkia ir į laidus einančius virš upės ir patiria nepagydomų traumų. Tokie atvejai jau ne kartą fiksuoti vietinių gyventojų.
Žiema jau persirito į antrąją pusę, sniego paklotė vietomis siekia ir kelias dešimtis centimetrų, šaltis sukaustęs vandens telkinius tačiau projekto eigos tai neveikia. Projekto darbuotojai ir šaltomis bei sniegingomis dienomis dirba ne tik organizuodami projekto eigą, tačiau darbus atlieka ir lauko sąlygomis visoje Lietuvoje. Šiuo metu vis dar aktyviai dirbama prie D1 veiklos (projekto veiklos stebėsena), kur yra tikrinama trečiojo metų ketvirčio atliktų darbų kokybė.
Besibaigiant vasarai, ir tikrai pasibaigus pelėsakalių perėjimo sezonui, galime įvertinti projekto metu iškeltų inkilų užimtumą ir panaudojimą. Lietuvoje perinti pelėsakalių populiacija yra vertinama tik 150-300 porų. Todėl bet koks šios rūšies paukščių pagausinimas turi reikšmingą teigiamą efektą Lietuvos populiacijai.
Iki perėjimo pradžios 2016 metais pelėsakaliams Lietuvoje buvo iškelta 300 inkilų ant elektros perdavimo atramų įvairiuose Lietuvos regionuose.
Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, AB LITGRID 2016 metų II-ąjį ketvirtį tęsė ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų priemonių diegimą. Ir toliau buvo didinamas laidų matomumas paukščiams pavojingose vietose. Tam vienoje, ypač pavojingoje paukščiams aukštos įtampos elektros linijos atkarpoje, išskirtiniam laidų vizualizacijos padidinimui buvo iškabinti 225 specialūs, laidų matomumą stipriai padidinantys pakabukai, o trijose atkarpose – 714 laidų matomumą didinančios spiralės.
2016 m. liepos 14 d. Vilniuje įvyko projekto stebėsenos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo projekto partnerių – LOD ir AB „LITGRID“, bei LR Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir AB „LESTO“ atstovai. Posėdžio metu projekto stebėsenos komiteto nariams buvo pristatytos įgyvendinamos veiklos, diskusijų metu aptarti stebėsenos komiteto nariams iškilę klausimai bei jų pateikti pasiūlymai.
Miestuose vis labiau įsismarkaujant pastatų renovacijai, daugelis pelėsakalio perimviečių ir tinkamų veistis vietų yra sunaikinama vykdant pastatų apšiltinimą, įvairias pasatų nišas užaklinant. Todėl prieš kelis metus Klaipėdos universiteto ir LOD draugijos nariai atliko eksperimentą-bandymą Klaipėdoje ir aplink miestą buvo iškelti pelėsakalių perėjimui tinkami inkilai. Mieste ir aplink jį per kelis metus buvo iškelti 9 inkilai, dalyje iš jų paukščiai sėkmingai įsikūrė jau pirmaisiais metais.
Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, AB LITGRID 2016 metų I-ą ketvirtį tęsė ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų priemonių diegimą. Ir toliau buvo didinamas laidų matomumas paukščiams pavojingose vietose.
Š. m. balandžio 9 d. Kaune vykusio Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių visuotinio susirinkimo metu jo dalyviai buvo supažindinti su nuo 2014 metų vykdomo projekto „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ eiga.
Kauno miestas, o tiksliau Nemuno atkarpa miesto teritorijoje, yra svarbiausia vandens paukščių žiemovietė kontinentinėje šalies dalyje. Dėl išskirtinių sąlygų, kurios susidarė pastačius Kauno hidroelektrinę (KHE), tekančio vandens atviri ruožai čia išlieka net ir pačiais šalčiausiais žiemos mėnesiais. Vandens paukščiams tokios vietos yra itin svarbios, kai užšąla net ir patys didžiausi Lietuvos ežerai, kiti vandens telkiniai. Tuomet žemiau KHE prieglobstį randa tūkstančiai vandens paukščių. Pastarąją žiemą šalčiai laikėsi tik vieną mėnesį, tačiau to pakako, kad į Kauną suskristų įspūdingas sparnuočių skaičius.
Aplinkai saugia ir skaidria aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų plėtra besirūpinanti organizacija „Renewables Grid Initiative“ skelbia apie kvietimą teikti paraiškas „Gerosios praktikos“ apdovanojimams gauti. Šiame jau trečiąjį kartą rengiamame apdovanojimų konkurse gali dalyvauti visi elektros perdavimo tinklų operatoriai, projektų įgyvendintojai, nevyriausybinės organizacijos ir su elektros perdavimo linijų plėtra dirbančios valstybinės institucijos, kurios kviečiamos pristatyti savo išskirtinius ir inovatyvius darbus.
Apibendrinus 2015 metais įgyvendintų projekto veiklų stebėseną projekto darbuotojai parengė D2 veiklos (Ex-ante ir post-ante projekto apsaugos veiklų veiksmingumo stebėsena) ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama veiklų stebėsenos metodika, kuri apima po aukštosios įtampos elektros perdavimo linijomis žuvusių paukščių stebėseną prieš ir po laidų matomumą gerinančių priemonių įgyvendinimą, duomenų apie gandrų mirtingumą dėl elektros iškrovų surinkimą bei pelėsakaliams iškeltų inkilų veiksmingumo tyrimus. Pateikiami duomenys, kurie buvo surinkti prieš veiklų įgyvendinimą ir 2015 metais surinkti duomenys.
Siekiant sumažinti paukščių žūtį dėl trumpojo jungimo, atsitrenkimų į laidus skaičių (kuomet didinama laidų vizualizacija) bei gerinant pelėsakalių veisimosi sąlygas, LITGRID 2015 metais įgyvendino visą eilę ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projekte „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ Nr. LIFE13 BIO/LT/001303 numatytų veiklų. Buvo didinamas pavojingų paukščiams vietų laidų matomumas ant jų uždėjus 1494 specialiai tam pagamintas baltos spalvos spirales, o penkiose, ypač pavojingose paukščiams vietose išskirtiniam laidų vizualizacijos padidinimui buvo iškabinti 1255 specialūs pakabukai. Iš jų, 572 spiralės ir 690 specialūs pakabukai ant laidų buvo uždėti 2015 metų paskutinį ketvirtį.
Šių metų lapkričio 18 d. Budapešte (Vengrija) šeštą kartą vyko tarptautinė konferencija paukščių apsaugos elektros perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose klausimais, kartu aptariant ir atskirų rūšių, susijusių su minėtais tinklais, apsaugos priemonių įgyvendinimo patirtį įvairiose šalyse. Todėl ji santykinai pavadinta „Paukščiai ir laidai“ (angliškai, „Birds and wires“). Konferenciją organizavo valstybinis Hermano Otto vardo gamtinių tyrimų Institutas ir Vengrijos elektros perdavimo tinklų operatorė MAVIR. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei septyniasdešimt atstovų iš 13 šalių.
Besibaigiant 2015 metams buvo išleistas Naujiesiems 2016 metams skirtas projekto sieninis kalendorius „Saugaus paukščio skrydžio siekia Lietuvos ornitologų draugija ir AB „Litgrid“.
Projekto įgyvendinimo metu numatyta diegti priemones, kurios apsaugos paukščius nuo trumpojo jungimo, sieks sumažinti paukščių atsitrenkimų į laidus skaičių didinant laidų vizualizaciją. Taip pat numatyta iškelti inkilus pelėsakaliams ant aukštos įtampos atramų didesnėje šalies teritorijos dalyje.
Pirmaisiais projekto metais buvo įgyvendinamos projekto administravimo, viešinimo, monitoringo, o taip pat praktinių gamtosauginių priemonių parengiamosios veiklos. Tuo tarpu nuo 2015 metų pavasario pradėtos ir visos projekte numatytos praktinės, paukščių apsaugai skirtos veiklos.
Lietuvos ornitologų draugija išleido ir pradėjo platinti mokykloms skirtą projekto knygelę „Paukščiai ir aukštosios įtampos linijos. Kada gyventi saugu?“. Šis leidinys skirtas vienai iš tikslinių projekto grupių – moksleiviams, kuriuos knygelėje pateikiama informacija siekiama supažindinti su aprašomos temos problematika ir įvairiais šių problemų sprendimo būdais. Šis leidinys kartu yra ir kvietimas savarankiškiems moksleiviams įsitraukti į praktines gamtosaugos veiklas, nes knygelėje pateikiama informacija ir apie tai, kaip ir kur siųsti informaciją apie po aukštosios įtampos elektros perdavimo linijomis rastus žuvusius paukščius.
Vykdant „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) (toliau – Projektas), Vakarų Lietuvoje jau iškelta apie pusė numatytų inkilų, kurie kabinami ant aukštos įtampos stulpų. Pelėsakaliai turėtų įsikurti numatytose vietose. Šiais metais juose paukščiai neįsikūrė, nes inkilai buvo iškelti, kuomet pelėsakaliai jau buvo pasirinkę veisimosi vietas arba jau perėjo.
Tačiau Vakarų Lietuvoje Lietuvos ornitologų draugijos ir Klaipėdos universiteto iniciatyva inkilai pelėsakaliams buvo pradėti kelti jau prieš keturis metus. Dalyje inkilų paukščiai peri visus tuos metus iš eilės. Inkilai buvo iškelti pavieniuose medžiuose ar ant Klaipėdos miesto pastatų. Nors ši vasara buvo labai sausa ir palyginus šalta, tačiau, atrodo, kad pelėsakalių vadų dydžiui tai įtakos neturėjo...
 Kaunas. M.Karlono nuotrauka - Copy.jpg)
Paspaudus pirmiesiems šalčiams į pietus patraukė milijonai paukščių. Dalis jų pro Lietuvą pramigravo jau rugsėjo mėnesį, o dalis vis dar migruoja ir spalį. Šiuo metu didieji pulkai žvirblinių paukščių jau praskridę mūsų šalį, tačiau antys, žąsys, gulbės bei kiti vandens paukščiai vis dar intensyviai traukia virš Lietuvos, o dalis jų ir nutupia ilgesniam poilsiui mūsų vandenyse. Viena tokių vietų, kur paukščiai ne tik gausiai apsistoja migracijos metu, bet dar gausiau ir žiemoja – Kaunas. Šis miestas iš tiesų mėgiamas tūkstančių vandens paukščių, dėl tinkamų jiems sąlygų įvairiais metų laikais.
Rugpjūčio pradžia – tai ne tik vasaros brandos metas, tačiau ir laikas kuomet jau pradedame jausti pirmuosius rudens žingsnius mūsų gamtoje. Šis vasaros etapas taip pat įspėja daugelį paukščių, jog jau laikas rimčiau pasiruošti kelionei į žiemojimo vietas. Ypač tuos, kurie mūsų šalį paliks jau rugpjūčio mėnesį ir sugrįš tik kitą pavasarį. Jų tarpe yra ir baltieji gandrai, kurių didžioji dalis atsisveikins su Lietuva jau rugpjūčio paskutinę savaitę. Prie jų „prisijungs“ žalvarniai, raudongalvės sniegenos, lakštingalos, kai kurios nendrinukių rūšys, čiurliai ir dar daug kitų sparnuočių. Daug anksti išskrendančių paukščių leisis į itin sudėtingą, bei didelės ištvermės reikalaujančią kelionę per jūras, dykumas, tropinius miškus, iki pat pietinės Afrikos. Kiti gi žiemai apsistos apie ekvatorių ar šiauriau jo.
2015 m. birželio 18 d. Vilniuje vyko projekto stebėsenos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo projekto partnerių – LOD ir AB „LITGRID“, bei LR Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir AB „LESTO“ atstovai. Posėdžio metu komiteto nariams buvo pateikta informacija apie projekto tikslus ir uždavinius, pristatytos jau vykdomas ir planuojamas įgyvendinti veiklos. Po atskirų klausimų pristatymų vykusios diskusijos buvo gera galimybė aptarti su projekto įgyvendinimu ir pasirengimu atskiroms veikloms, susijusius klausimus.
Gegužės 21 dieną Europos Sąjungoje minima Natura 2000 diena. Šia proga visose Europoje Sąjungos šalyse organizuojami įvairūs renginiai, akcentuojant Natura 2000 teritorijų svarbą saugant gamtines vertybes. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija (LOD) gegužės 23 d. suorganizavo išvyką į Žuvinto biosferos rezervatą ir jo apylinkes. Renginys skirtas susipažinti su Žuvinto biosferos rezervatu – paukščių apsaugai svarbia teritorija ir apsilankant vienoje iš projekto veiklų įgyvendinimo vietų pristatyti svarbiausiaus projekto siekius.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) parengė ir pradėjo platinti plakatą apie paukščių žuvimo dėl susidūrimo su elektros perdavimo linijų laidais problemas. Šios iniciatyvos tikslas – paskatinti visuomenę teikti informaciją apie nuo susidūrimo su elektros laidais, ar sukelto trumpojo elektros jungimo, žuvusius paukščius. Taip siekiama įvertinti šios problemos mastą mūsų šalyje ir stebėti diegiamų laidų matomumo didinimo priemonių efektyvumą. Tikimės, kad visuomenė supras elektros laidų keliamas grėsmes paukščiams ir teiks informaciją apie visus atvejus, kuomet pastebės nuo tiesioginio kontakto su laidais nukentėjusius paukščius.
Ankstyvas pavasaris buvo itin palankus anksti perintiems paukščiams. Jau vasario pabaigoje didžioji dalis kranklių buvo sudėję pirmuosius kiaušinius, todėl ir pirmieji jaunikliai dienos šviesą šiemet išvydo kovo antroje pusėje. Dažniausiai lizdus krankliai krauna brandžiuose medžiuose, daugiausiai pušyse, tačiau pastaraisiais metais gausėjant kranklių populiacijai vis dažniau šie paukščiai įsikuria ir aukštos įtampos stulpų konstrukcijose.
Sausio 16-17 dienomis važinėjant po Trakų ir Varėnos rajonus prie savo lizdaviečių ant aukštos įtampos linijų jau stebėtos kranklių poros. Krankliai dar neperėjo, tačiau taisėsi lizdus ir vaikė šalin potencialius konkurentus. Net keliose vietose abu poros nariai „budėjo“ prie savo lizdų.
2014 m. lapkričio mėnesį buvo išleistas projekto lankstinukas, kuriame trumpai pateikta svarbiausia projekto informacija, aprašyti projekto tikslai ir siekiami rezultatai. Leidinyje taip pat pristatomos svarbiausios projekto veiklos, tikslinės paukščių rūšys ir priemonės, sumažinančios šių paukščių žuvimo tikimybę. Pateikiama informacija apie projekto partnerius.
Vykdant aukštos įtampos stulpų monitoringo darbus, kurių metu yra žymimos potencialiai paukščiams pavojingos aukštos įtampos laidų atkarpos, tenka stebėti itin netinkamose vietose sukrautus paukščių lizdus. Nesiimant jokių priemonių, šių lizdų nukėlimui ir specialių apsaugos priemonių įrengimui, išlieka paukščių žuvimo nuo trumpojo jungimo grėsmė. Nors specialių apsaugų („šakučių tipo“) įrengimas būtų itin svarbi baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) populiacijai, kurių maitinimosi ir perėjimo zonos neretai būna ir greta aukštos įtampos laidų, ant atramų perintiems paukščiams šios priemonės nėra efektyvios.
Vienas iš pagrindinių projekto „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ tikslų numato, kad taikant specialias technines priemones bus siekiama palaikyti pelėsakalių (Falco tinnunculus) ir kitų sakalų rūšių perinčias populiacijas. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama pelėsakaliams ant elektros perdavimo linijų atramų visoje Lietuvos teritorijoje iškelti ne mažiau kaip 500 specialios konstrukcijos inkilų.
Pelėsakalis aptinkamas visoje Lietuvos teritorijoje, bet paplitęs sporadiškai. Rūšis negausi, populiacijos ilgalaikio gausos kitimo tendencijos nežinomos, todėl pelėsakalis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Peri negausiai, Lietuvoje gali gyventi iki 300 perinčių porų. Natūraliomis sąlygomis dažniausiai įsikuria apleistuose varninių paukščių lizduose, tačiau gerokai dažniau lizdai aptinkami įvairiose pastatų nišose bei specialiai jiems iškeltuose inkiluose. Todėl tikimasi, kad projekto metu iškelti inkilai bus užimti pelėsakalių ir padės gausinti šių retų paukščių skaičių Lietuvoje.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu AB "Litgrid", kuris yra aukštos įtampos perdavimo linijų operatorius Lietuvoje, 2014 m. vasarą pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą "Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose". Šį projektą finansuoja Europos Komisijos aplinkosauginė programa LIFE+.
Vienas iš šio projekto uždavinių yra pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas šalyje. Tuo tikslu, numatoma ant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų stulpų visoje šalies teritorijoje iškabinti 500 inkilų.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu AB „Litgrid“, kuris yra aukštos įtampos elektros perdavimo linijų operatorius Lietuvoje, šią vasarą pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303). Projektą finansuoja Europos Komisijos programa LIFE+.
Viso projekte bus įgyvendinama daugiau nei 20 skirtingų veiklų, kurios skirstomos į parengiamąsias, praktinės gamtosaugos, poveikio stebėsenos, visuomenės informavimo ir kitas veiklų grupes. Viena iš parengiamųjų veiklų siekiama sudaryti nacionalinio lygmens aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo segmentų schemą, kurioje bus nurodytos numatomos diegti specialios techninės apsaugos priemonės, trukdančios ant elektros laidus laikančių konstrukcijų nutūpti baltiesiems gandrams ir kitiems stambiems paukščiams.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu LITGRID AB, kuris yra aukštos įtampos perdavimo linijų operatorius Lietuvoje, šią vasarą pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303), kurį finansuoja Europos Komisijos aplinkosauginė programa LIFE+.
Atskirų paukščių rūšių žūtis dėl elektros perdavimo linijų yra aktuali ne tik daugeliui Europos Bendrijos šalių, bet ir Lietuvos mastu. Remiantis moksliniais duomenimis, aukštos įtampos elektros perdavimo linijos yra ypač pavojingos gulbėms, žąsų (įvairių rūšių) sankaupoms, gervėms, stambiems plėšriesiems paukščiams (jūriniai ereliai), dėl susidūrimų su laidais skrydžių metu, o taip pat baltiesiems gandrams ir jūriniams ereliams, dėl jų žūties trumpų sujungimų metu.
Projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ (LIFE13 BIO/LT/001303) finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinis mechanizmas „LIFE+“, LR Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Projekto pradžia – 2014 m. birželis, planuojama pabaiga – 2018 m. liepa.
